- slėgėlė
- slėgėlė̃ sf. (3a) DŽ, NdŽ, (3b) Vn; KI47, L346, GŠ15 žr. slėgutis: Slėgėlė̃ spauda muni Vn. Lyg slėgėlė gulėjo ant gyventojų baidyklė raganiškos baimės J.Šliūp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
slėgėlė
Look at other dictionaries:
slėgutis — slėgùtis sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ, Sln; L slogutis, košmaras: Slėgutis, arba slėgėlė, kaip kitur sako A1884,134(J.Šliūp). Slėgùtis mane spaudė Žml. Slėgučiui užslėgus, žmogus negalįs žodžio ištarti, esąs apmiręs rš. Aš jaučiau dūšioje tokį sumišimą … Dictionary of the Lithuanian Language
